1944-tais metais spalio 7 dieną Vytautas Mačernis buvo pasiėmęs lagaminėlį su savo eilėraščių rankraščiais ir kartu su Donatu Banioniu, vyko pas draugą Paulių Jurkų. Kai D.Banionis saugumo sumetimais nutarė išlipti ir nebevykti į Žemaičių Kalvariją, Vytautas jam įdavė tą lagaminėlį. Taip išliko dalis jo kūrybos. Savo tragišką žūtį jis pasitiko vienui vienas netoli Šv. Veronikos koplytėlės. Skeveldra pataikė jam tiesiai į smilkinį. Greičiausiai jis mirė iš karto. O šioje tragiškoje istorijoje yra vienas daug džiaugsmo duodantis niuansas, tai tie išsaugoti rankraščiai, kurių deka kiekvienas galime mėgautis Vytauto kūryba. Spalio 6 dieną Žemaičių Kalvarijoje kviečiame jos klausytis Kauno dramos teatro aktoriaus Dainiaus Svobono lūpose.